- atšnekėti
- atšnekė́ti, àtšneka, -ė́jo 1. intr. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis (apie protingą vaiką) Krš. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] Krš. | refl.: Atsišneką̃s buvo piršlys Užv. Tas piršlys turėdavo mokėti atsišnekėti, o didžiai jį ten koliodavo, kol įleisdavo į trobą LKT120(Bt). ║ pačiam savo šneką paremti, patvirtinti: Ans pats šneka ir àtšneka Akm. Pats šneki, pats àtšneki Kv. 2. intr. pašnekėti už visus: Aš šnekus: aš už visus àtšneku Mrj. Parėjo šeimininkas, labai rimtas ir tylus… šeimininkė atšnekėjo už visus Žem. 3. refl. Š iki valios, pakankamai šnekėtis, baigti šnekas: Ar jūs tenai atsišnekė́sit kada? Pg. Sueis, tai negalia atsišnekė́t Sb. Sunku atsišnekė́t, kai seniai matėms Ds. Bobos, atsišnekė́kiat greičiau, bo darbas lauka Krš. 4. intr. Š, Ėr, Pc, Ssk ateiti, artintis šnekant: Girdžiu, čia kas àtšneka Mrj. Būrys uogautojų atšnekė́jo ir nušnekėjo Dkš. Jie ant šę àtšneka Skr. Užgirstam – àtšneka žmonės, tais mes pirma jų lekiam Pv. Šviesi upė ažtekėjo, bernaitelių atšnekė́jo (d.) Prng. ║ atgrumenti: Va griaustinis jau atàšneka Mžš. 5. intr. šnekant praleisti laiką: Iš Panevėžio atšnekė́jom visą kelią lig Karsakiškiui Krs. 6. tr. J, Rtr, KŽ, Skr atkalbėti ko nedaryti: Šnekėjom šnekėjom ir atšnekė́jom, kad neitų tokiu oru Dkš. Atšnekė́jau nuo to nevykėlio – netekėjo Šil. Kad ką užsimeta daryt, jo neatšnekėsi! Ėr. Tėvas šiaip, tėvas taip šnekėti – kur tu atšnekėsi! V.Piet. 7. tr. pakenkti šnekėjimu: Tegu sau šneka – rankos kojos neatšnekė̃s Prn. 8. intr. Lp, Vlkv nepabaigiamai šnekėti, grįžti vis į tą pačią šneką: Šneka ir vėl àtšneka ir niekai nepabaigia šnekėt [p]Dkš. 9. intr., tr. atkirsti, atšauti, nesutikti, priešgyniauti: Tas vaikas tokis dar mažas, o tėvu jau kiekvieną žodį àtšneka Al. Su visais reik atšnekė́ti, visims atsakyti Pvn. | refl. DŽ, KŽ, Lp: Nelabai kas jį nuperka [i](paveikia) – moka atsišnekė́t Gs. Baisiai nekenčiu, kai kas atsìšneka Alk. Kap tu gali atsišnekė́t vyresniam! Rdm. Su mokytojais atsìšnekas kaip su sau lygiais Krš. ^ Mirsi – čia neatsišnekė́si, ka negali Vn. Atsišnekė́ti miręs negalia – pakaltinti lengvu Rdn. 10. refl. šnekant atsiginti, atsikratyti, išsiteisinti: Džiaugiaus šiaip taip nuo jų atsišnekėjęs rš. Tep prašė, kad negali žmogus atsišnekė́t Alv. Jau nė atsiprašysi, nė atsišnekė́si Jrb. Atsišnekė̃tų ir nieko neduotų Krš. \ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti
Dictionary of the Lithuanian Language.